- kriaunis
- kriaunìs sf. ppr. pl. (4) Prn, Vlkv žr. kriauna 1: Kriaunìs – viena pusė kriaunų Mrj. Suduos į stiklą kriaunims Vrp1899,4. Baltos peilio kriaũnys Dkš. Šito peilio medinės kriaunys Vv. Tai gražios tavo peilio kriaũnys! Krok. Išmetei peilį iš rankų, ir skilo kriaũnys Lš.
Dictionary of the Lithuanian Language.